Susipažinkite – mes „Saulėja“!
Rogalando lituanistinėje mokykloje, tarp vaikų juoko ir lietuviško žodžio aidų, suskambo pirmieji kanklių garsai. Iš kelių pamokoms įsigytų instrumentų gimė kažkas daugiau – mūsų ansamblis.
Mes – šešios moterys, sujungtos prisiminimais, širdyje vis dar skambančiomis lietuviškomis melodijomis ir noru dalintis jų grožiu čia, Norvegijoje.
Grojame ne tik mokyklos renginiuose – jau turėjome keletą pasirodymų, o netrukus mūsų laukia dar keletas koncertų.
Ši – mūsų pirmoji fotosesija.
O nuo šiandien – mes „Saulėja“
Kankles mums gamino lietuvių liaudies instrumentų meistras Skalmantas Barkauskas
ŽEMYNOS KANKLIŲ GRUPĖS APSILANKYMAS ROGALANDE
Minint 2026-uosius Kanklių metus Norvegijoje, mūsų ansamblis „Saulėja“ turėjo ypatingą džiaugsmą ir garbę savo tarpe priimti viešnias iš Lietuvos – Žemynos Trinkūnaitės vadovaujamą kanklių grupę.
Žemyna Trinkūnaitė yra ne tik šiuolaikinės kanklių muzikos kūrėja, bet ir nuoširdi šio instrumento tradicijos puoselėtoja bei skleidėja. Jos kūryba ir atliekama muzika atveria naujas kanklių skambesio galimybes, parodydama, kad tradicinės dešimties stygų kanklės gali perteikti ne tik folklorinės muzikos grožį, bet ir šiuolaikiškas, netikėtas muzikines kompozicijas.
Šiandien kanklės išgyvena naują atgimimo etapą, todėl mums, ansambliui „Saulėja“, ypač prasminga būti šio proceso dalimi ir skleisti kanklių muzikos garsus Norvegijoje. Džiaugiamės, kad Žemynos kanklių grupė savo koncertais galėjo pradžiuginti tiek Rogalande gyvenančius lietuvius, tiek Norvegijos publiką Riska dienų renginiuose Hommersåko miestelyje.
Kanklių muzika sužavėjo klausytojus savo jautrumu, švelnumu ir ypatinga vidine ramybe. Ne mažiau vertingos buvo ir bendros kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kartu muzikavome, dalijomės patirtimi, mokėmės vieni iš kitų ir sėmėmės naujo įkvėpimo. Mums ypač malonu, kad ansamblio „Saulėja“ repertuare skamba ir keli Žemynos Trinkūnaitės kūriniai, tapę svarbia mūsų muzikinio kelio dalimi.
Nuoširdžiai dėkojame Žemynai ir jos kanklių grupei už šiltą bendrystę, įkvėpimą bei galimybę kartu puoselėti gyvą ir nuolat augančią kanklių tradiciją. Tegul kanklių garsai ir toliau jungia žmones, kultūras bei kartas, primindami mūsų šaknis ir kartu atverdami kelią naujoms kūrybinėms idėjoms. 
2026-ieji Lietuvoje paskelbti Kanklių metais 
Su didžiuliu džiaugsmu ir nekantrumu laukiame ypatingų viešnių iš Lietuvos – Žemynos kanklių grupės 
Žemynos Trinkūnaitės kuriama muzika pakeri savo skambesiu, jautrumu ir lietuviškos tradicijos grožiu.
Kviečiame visus į jaukų ir išskirtinį koncertą Lietuvių namuose Homersoke, kur galėsite pasinerti į magišką kanklių muzikos pasaulį ir gyvai išgirsti nuostabius atliekamus kūrinius 
Lauksime Jūsų! 
2026 er i Litauen erklært som kanklės-året
Det er med stor glede vi ønsker helt spesielle gjester fra Litauen velkommen – Žemynos kankliųgruppe
Musikken skapt av Žemyna Trinkūnaitė trollbinder med sine vakre toner, følsomhet og skjønnheten i litauiske tradisjoner.
Vi inviterer alle til en varm og stemningsfull konsert i Litauiske Hus i Hommersåk, hvor dere får oppleve den magiske klangen av kanklės og høre vakre musikalske fremføringer live
Vi gleder oss til å se dere!
Vi gleder oss til å se dere!
“Duokim garo“ laida apie Rogalando Lietuvių Bendrija, kurios dalimi esame ir mes.
Rogalando lietuvių bendrija, kaip ir kiekvienais metais, pakvietė visus Rogalande gyvenančius lietuvius į metų užbaigimo – Kalėdinį vakarą. Šių metų vakaro tema buvo Pelenės istorija, kurią sukūrė ir režisavo Ugne Aydin. Artistais ir dalyviais tapo visi Rogalande veikiantys kolektyvai bei kiti kūrybingi bendruomenės nariai.
Galime didžiuotis, kad mūsų bendruomenėje yra tiek daug aktyvių, kūrybingų ir lietuvybę puoselėjančių žmonių 
Įrašas mūsų Facebooko puslapyje: https://www.facebook.com/share/v/1CRX8nANaY/
Šventės įrašas Youtube kanale: https://youtu.be/4ZzNgfPct-c?si=0ACF3ePuoN3o6QC3
„Čiurlionio karaliai mums pasakas seka“ – poezijos ir dainų vakaras, skirtas M.K.Čiurlionio 150 – osioms gimimo metinėms.
Spalio 10d. su dideliu jauduliu, drebančiais pirštais ir balsais, klysdamos, bet su begaliniu nuoširdumu grojome poezijos ir dainų vakare skirtame M.K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti atminimo vakare.
Šventės metu dalyviai išgirdo iš Violeta Trečiokaitė-Mičiulienė pasakojimą apie menininko gyvenimą, jo kelią per muziką ir tapybą.
„Rogalando lietuvių liaudies šokių kolektyvas Jorė“ sušoko keletą šokių“, kanklių ansamblis ,,Saulėja“ atliko Čiurlionio kūrybos muziką, o iš Lietuvos atvykęs operos solistas Andrėjus Apšega kartu su ansambliu“Šeimyna“ padovanojo keletą jautrių dainų. Taip pat vakarą papildė Laimutė Karaliūnienė su M.K Čiurlionio poezija ir Rogalando lituanistinės mokyklos vaikų piešti piešiniai.
Tai buvo renginys, kuris ilgam išliks mūsų širdyse.
Lietuvių liaudies daina
Žiūrėk, sasuti,
pro stiklo langelį,
plaukia tavo vainikėlis
ašarų upely.
Žiūrėk, sasuti,
pro stiklo langelį,
atvažiuoja bernužėlis
su širmu žirgeliu.
Reiks tau, sese, sėsti,
reiks su juo važiuoti,
reiks tau senai motinėlei
sudieu pasakyti.
⸻
Skambant šiems lietuvių liaudies dainos žodžiams vieną balandžio penktadienį, mažytėje bažnytėlėje ant jūros kranto mūsų ansamblis „Saulėja“ turėjo garbę prisidėti prie ypatingos šventės – lietuvės ir norvego vestuvių. 
Tai buvo ne tik dviejų žmonių meilės diena, bet ir jautrus kultūrų susitikimas. Skambant lietuvių liaudies melodijoms, dar kartą įsitikinome, kaip svarbu puoselėti savo šaknis, net gyvenant toli nuo tėvynės.
Kiekvienas „Saulėjos“ kanklių garsas bylojo apie Lietuvą – apie mūsų kalbą, papročius ir senąsias tradicijas. Muzika tapo subtiliu tilteliu tarp dviejų kultūrų, sujungdama svečius iš skirtingų šalių į vieną bendrą visumą. 
Esame nuoširdžiai dėkingos jauniesiems už pasitikėjimą ir galimybę šią ypatingą dieną pripildyti lietuviško skambesio. Tokios akimirkos įkvepia mus toliau kurti ir dalintis lietuviška muzika su pasauliu
Gegužės 13d. mūsų ansamblis “Saulėja” buvo pakviestas dalyvauti kultūros vakare Hommersåko senojoje bažnyčioje
Be mūsų dar savo knygą pristatė Erling Roland, choras “Vice Versa” atliko keletą dainų, buvo galima įsigyti rankdarbių ir pasidairyti į senus automobilius.
Lietuviai Rogalande 